Joga ir meditacija užgimė neatmenamais laikais, tyrinėtojai mano, kad sąmonės būsenos pakeitimas, tame tarpe ir meditacinės praktikos, buvo atrastos jau pirmykščių žmonių, kai šie stebėdavo besiplaikstančius laužo liepsnų liežuvius. Meditacijos technikų aprašymus galime rasti Indijos šventuosiuose raštuose, kurių amžius siekia 5000 metų. Bėgant tūkstantmečiams, joga ir meditacija transformavosi į pačius įvairiausius stilius, mokyklas ir išplito po visą žemyną, kuriame užgimė – Aziją. Tik 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais joga ir meditacija išpopuliarėjo vakaruose. Nuo tada, įvairiausi meditacijos variantai plinta po visą pasaulį.

Dar visai neseniai buvo manoma, kad vidaus organų ląstelės mums miegant ilsisi ir atsinaujina, o organizmas atgauna per dieną prarastą energiją. Iš tiesų miegant didžioji organų dalis nenustoja dirbti, ir energijos per aštuonias miego valandas mes sutaupome visai nedaug. Mažiau, nei suvalgę lengvus priešpiečius. O ląstelės, atsakingos už skeleto augimą, kaip paaiškėjo, apskritai yra aktyvios tik miego metu. Tačiau, jeigu normalus miegas naudingas augimui, tai miegodamas perdaug žmogus storėja. Neliesėja, nepaisant paplitusio požiūrio, ir tie, kuriuos kamuoja nemiga. Jiems padidėja grelino, hormono, stimuliuojančio apetitą, kiekis, o leptino - hormono, atsakingo už sotumo jausmą, kiekis sumažėja. Todėl tokie žmonės dažniausiai valgo naktį.

Vidutiniškai kiekvienas žmogus trečdalį savo gyvenimo praleidžia sapne. Kuo užimtas mūsų organizmas, kol mes miegame? Ar galima apsieiti be miego?

Įsivaizduokite skaidrų pavasario orą, dvelkiantį salstelėjusiu laužo dūmeliu, skardenantį vaikų juoką, saulėje besilepinančių ir ramiai besišnekučiuojančių moterų balsus, draugų pokštus ... Netrukus visa ši kompanija patrauks prie jūsų improvizuoto "židinio" ir su pavydėtinu apetitu ims doroti sultingus mėsos kepsnius, aštrius vištienos gabalėlius arba kvepiančią žuvį ...