Sezono hitas – zomša

Jeigu jūs domitės mada, tai veikiausiai jau žinote, kad zomša — šio sezono hitas. Švarkai ir striukės, kelnės ir sijonai, pirštinės ir rankinės, batai ir diržai iš šios medžiagos suteiks išskirtinumo net paprastam apdarui.

Tiesa, yra vienas „bet“. Zomša graži, bet labai kaprizinga, reikalauja priežiūros.

Zomša – pati minkščiausia oda

Daugelis iš mūsų klaidingai mano, kad zomša — tai išvirkščioji odos pusė. Iš tiesų taip nėra. Zomša vadinama tokia oda, kurią išdirbant ištepa įvairiais riebalais. Todėl ji tampa ypač minkšta.

Išdirbta karvių oda

Zomšai tinka avių, ožkų, karvių, elnių, taip pat kalnų ožkų ir antilopių oda. Dar zomša nuo kitų odos rūšių skiriasi tuo, kad ją išdirbant pašalinamas viršutinis odos sluoksnis. Būtent dėl to zomša įgyja su niekuo nepalyginamą aksominį švelnumą.

Išdirbti odą akmeniniais gremžtukais žmonės išmoko maždaug prieš 700 tūkstančių metų. Tačiau išdžiovinta oda buvo kieta, todėl ją bandė suminkštinti mušdami akmenimis ir pagaliais bei maigydami rankomis. Kai pastebėjo, kad riebaluota oda maigoma tapdavo minkštesnė, ją ėmė dar gausiau tepti riebalais.

Šis būdas pasirodė toks efektyvus ir paprastas, kad tapo beveik neatskiriama visų tautų buities dalimi. Homeras, aprašydamas odos paruošimą Ajakso skydui, minėjo, kad žalią odą, gausiai suteptą riebalais, tempdavo už kraštų tol, kol nelikdavo riebalų.

Odai išdirbti slavai naudojo arklių lašinius, Azijos klajokliai — avių, japonai — rapsų aliejų. Dažnai buvo naudojamos ir į riebalus panašios medžiagos: Kaukaze — nafta, Šiaurėje — kepenys ir kiaušinių tryniai. Garsi eskimų elnių zomša buvo daroma taip: odą išgremždavo ir sutepdavo elnių smegenų, kiaušinio trynių ir sukramtytų kepenų (seilės turi fermentų, skaidančių baltymus) mišiniu. Po to ją suvyniodavo ir naudodavo vietoj pagalvės apie dvi savaites.

Civilizacijos aušroje iš zomšos dažniausiai siūdavo drabužius, tačiau avalynė iš jos buvo pradėta gaminti daug vėliau ir ilgą laiką buvo prieinama tik aukštuomenei. Tam buvo pakankamai svarių priežasčių. Visų pirma, zomša buvo brangi, antra, labai nepraktiška vaikščioti negrįstomis gatvėmis. O garderobo iš zomšos asortimentas buvo maždaug toks pats, kaip ir dabar — pradedant kelioniniais lietpalčiais ir baigiant puošniomis pirštinaitėmis.

Svarbiausia – mokėti išsirinkti…

Perkant zomšos gaminius jūsų tyko du pavojai — blogas odos išdirbimas ir zomšos pakaitalas. Todėl renkantis batus ar lietpaltį iš pradžių reikia gerai jį apžiūrėti.

Dirbtinė zomša gaminama suvilgius šiauštinę medžiagą gumos klijais (batams) arba sutepus ją gumos klijais, o po to apibarsčius susmulkintu medvilniniu audiniu (skirtu galanterijos audiniams). Pasitelkus šiuolaikiškas technologijas, galima pasiekti maksimalaus išorinio panašumo, be „klijų“ zomša greičiau susidėvi, dažniau trūkinėja ir greičiau plyšta. Atskirti dirbtinę zomšą ne taip jau ir sudėtinga.

Dirbtinė zomša

  • Svarbiausia — kaina! Kokybiška natūrali zomša negali kainuoti pigiau už medžiaginius kiniškus sportbačius.
  • Natūrali zomša storesnė už dirbtinę ir turi specifinį kvapą. Jeigu nepasitikite savo uosle, iš pradžių pauostykite tą zomšą, dėl kurios natūralumo esate tikras, o po to tą, kurią norite nusipirkti.
  • Perbraukite ranka zomšos paviršių. Jeigu plaukas truputį pasišiaušė ir odos spalva kiek pasikeitė, vadinasi, tai natūrali zomša.
  • Jeigu iš blogosios pusės matyti kažkoks šiurkštus skudurėlis, o pardavėjas tikina, kad tai pamušalas, netikėkite. Veikiausiai tai pakaito pagrindas.

Įsitikinę, kad jūsų zomša pagaminta ne chemijos fabrike, patikrinkite ir jos išdirbimo kokybę.

  • Zomša turi būti minkšta ir elastinga, aksominė ir švelni. Suspauskite ją rankose, o po to ištiesinkite — jei oda išdirbta gerai, ant jos neturi likti glamžymo žymių.
  • Nedidelės poros ir įbrėžimai — ne trūkumai, o natūralumo požymiai. Tą patį galima pasakyti ir apie spalvos bei struktūros skirtumus — natūrali zomša niekuomet nebus vienodos spalvos ir struktūros.
  • Net kokybiškiausias gaminys iš zomšos gali iš pradžių tepti drabužį, su kuriuo liečiasi. Tai nėra defektas, ir kalti čia ne dažai, o mažos plaukelių dalelės. Jos lengvai pašalinamos siurbliu arba truputį sudrėkintu baltu audiniu.

…ir išsaugoti

Prieš nuspręsdami, ką pasirinkti — odą ar zomšą, — daugelis kreipia dėmesį ne tik į tai, kaip daiktas atrodo, bet nori, kad nesudėtinga būtų ir jį prižiūrėti. Jeigu zomšinis diržas nekelia ypatingų rūpesčių, tai drabužiai ir ypač avalynė reikalauja nuolatinės priežiūros.

Tačiau tai nėra priežastis atsisakyti gaminių iš šios medžiagos! Norint teisingai prižiūrėti zomšinius batus, reikia kasdien paisyti paprastų taisyklių.

Zomšiniai batai

  • Iš pradžių avalynę reikia gerai išdžiovinti — arba džiovintuvu, arba prikimšus į batus laikraščių. Džiovinti batų ant radiatorių jokiu būdu negalima — rizikuojate perdžiovinti.
  • Po to zomšą reikia pavalyti šepečiu (pageidautina dirbtinio plauko su metaliniais šereliais) arba specialiu lastiku, skirtu zomšai.
  • Po to sausą ir švarią avalynę apipurkškite atitinkamos spalvos arba bespalviais specialiai šiam tikslui skirtais dažais.
  • Svarbiausia batus saugoti nuo drėgmės ir druskų — kasdien purkškite juos vandeniui atspariu aerozoliu.

Drabužių priežiūra dar paprastesnė.

Zomšiniai drabužiai

Zomšinės pirštinės valomos vatos tamponu, suvilgytu amoniaku, praskiestu vandeniu santykiu 1:4, o po to švariu vandeniu, truputį parūgštintu actu (1 litrui vandens 1 arbatinis šaukštelis 3 procentų acto tirpalo).

Pirštines galima išskalbti ir muilo skiediniu, tačiau nereikia jų gręžti, o užmauti ant tinkamos formos (galima iškart ant rankų) ir palaukti, kol šiek tiek nusivarvės. Po to drėgnos pirštinės nuimamos, ištempiamos ir dedamos ant rankšluosčio, kol visiškai išdžius.

Striukę, sijoną arba liemenę, jeigu reikia, galima skalbti vos drungname vandenyje įdėjus neutralios skalbimo priemonės be biopriedų ir baliklių. Po to drabužius išskalaukite šiltame vandenyje, tačiau negręžkite, bet nuspaudę vandenį suvyniokite į sausą rankšluostį arba paklodę. Drabužį džiovinkite pakabintą ant pakabos. Kai išdžius, zomšą pamaigykite, ir ji vėl taps minkšta.

Ir apskritai patarlė „Saugok drabužį, kol naujas“ labai aktuali, jei jūs nusprendėte rinktis zomšą: kuo rečiau jūs juos valysite, tuo ilgiau dėvėsite.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.