Jautriai į viską reaguojančių žmonių galima sutikti beveik kiekvienoje šeimoje, biure, parduotuvėje ar tiesiog gatvėje. Norint su jais sutarti, reikia žinoti specialią bendravimo taktiką. Į jų skausmingą reakciją reikia atsakyti adekvačiu elgesiu.

Jei pažvelgtume atidžiau, ko gero, išaiškėtų, kad šeimos ir santuokos istorija - tai ne kas kita, kaip vyro ir moters kova dėl valdžios.

Vis dažniau parduotuvėje baisimės du kartus: iš pradžių pamatę produkto kainą, o paskiau - perskaitę etiketėje, už ką gi mes tokius pinigus mokame. Pasirodo, ir brangesnės vaikiškos sultys, ir vaikiškos dešrelės didžia dalimi yra tik būdas pirkėjams privilioti ir "išmesti" pinigai.

Vos nusprendę turėti vaiką, mes jau "programuojame" jo ateitį - savo pokalbiais ir mintimis perduodame jam būsimas nuostatas ir sprendimus. O vaikui gimus, dažnai tvirtai jų laikomės ir stengiamės auklėti, mūsų manymu, "pagal geriausią programą".

Ta informacija dar negimusius kūdikius pasiekia per motinos ląstelias. Vaikas augdamas kurį laiką (o gal ir visą gyvenimą) vykdo tą programą, kurią jam, dar negimusiam įkalė į galvą gimdytojai. Laimingi tie vaikai, kurių gyvenimo tėvai nesuplanavo - dėl didelio savo užimtumo ar tiesiog nenoro žvalgytis į tolimą palikuonių ateitį. Tokie vaikai gyvena savo gyvenimą.

Tėvai, pastebėję, kad jų nekaltas angeliukas ima traukti iš jų rankinių smulkius pinigus, pradeda panikuoti. Kaip jis galėjo? Kur to išmoko? Ką daryti: prilupti, griežtai pasikalbėti ar kreiptis į psichologą?