Besitęsianti Gavėnia primena mums protėvių mitybos tradicijas. Per ilgąjį pasninką ir dabar stengiamasi laikytis kai kurių maisto apribojimų. Tiesa, šiandien jie nėra tokie griežti kaip kadaise...

Artėja Užgavėnės — paskutinė žiemos mėnesio diena.

Velykos — gražiausia pavasario šventė — neįsivaizduojamos be margučių, sočiais patiekalais nukrauto bei žaliuojančia beržo šakele papuošto stalo ir, žinoma, žaidimų, burtų.

Velykinių švenčių papročiai bei apeigos ir šiandien gyvuoja Lietuvoje. Jau šimtmečius neįsivaizduojame šv. Velykų stalo bе įvairiausių pyragų, mozūrų, bandelių ir sausainių. Visi jie susiję su senosiomis tradicijomis, рaрrоčiai pasitinkant didžiausią pavasario šventę.

Visame pasaulyje įmonės švenčia Naujuosius pagal savo šalies tradicijas ir papročius, o jie neretai būna susiję, su religija. Laikantis įvairiausių tradicijų, tarsi norima užtikrinti, kad ateinantys metai būtų sėkmingi ir laimingi, be to, stengiamasi atbaidyti piktąsias dvasias. Neretai prisižadama kitais metais ką nors padaryti ar, atvirkščiai, ko nors atsisakyti.