Gimdymas namuose: protinga ar neatsakinga?

Nuo neatmenamų laikų moterys, prižiūrimos pribuvėjų, gimdė namuose. Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis gimdyvių nė nedvejodamos vyksta į ligoninę, kur savo ir į pasaulį ateinančio mažylio gyvybę patiki gydytojui. Vis dėlto atsiranda ir tokių, kurios ryžtasi atsigręžti į tradicijas. Tačiau ar tai yra protinga?

Ryžosi ir nesigaili

Dovilės Lydienės vaikelis buvo lauktas. Nėštumo metu moteris skaitė daug gimdyvėms skirtos literatūros, lankė būsimųjų mamyčių mokyklėlę ir nuolat konsultavosi su draugėmis.

„Gimdyti namuose apsisprendėm likus mėnesiui, – sako D.Lydienė. – Nenorėjau gultis į ligoninę, kur viskas konvejeriu: moteriai skiriama nepakankamai dėmesio, niekas nesiklauso jos norų ir pageidavimų. Su vyru apžiūrėjome ir privačias klinikas, tačiau jos nuo paprastų skiriasi tik gražiau išdažytomis sienomis ir geresniais baldais.“

Gimdymas namuose vandenyje

Moters teigimu, labiausiai ją baugino gimdymas ant stalo. Ji norėjusi gimdyti vandenyje, o tokių salygų niekas nesiūlė. „Draugė patarė kreiptis į pribuvėją, tad taip ir padarėme. Tarėmės tikrai ilgai, viską planavome, galvojome apie galimas pasėkmes“, – aiškina pašnekovė.

Dovilė mano, jog moters savijauta gimdymo metu turi įtakos mažylio charakteriui. „Mano dukra rami, nekaprizinga, o svarbiausia – sveika, – džiaugesi moteris. – Gimdymo metu šalia buvo vyras, jis pats nukirpo ir naujagimės virkštelę.“

Dovilė suprato, kokią atsakomybę prisiima, tačiau visiškai pasitikėjo pribuvėja, be to, žinojo, jog, bet kuriuo metu, pajutę, jog gimdymas komplikuojasi, galės važiuoti į ligoninę.

„Svarbiausia pasiruošti psichologiškai ir išmanyti visą gimdymo procedūrą. Gimdymas mums tapo tikru ritualu. Viskas vyko natūraliai, be nuskausminamųjų, mat šiltas vanduo portatyviniame baseine veikė kaip natūralūs nuskausminamieji.“

Jau kitą dieną po gimdymo Dovilė jautėsi puikiai, netgi galėjo atlikti smulkius buities darbus. „Buvau rami dėl savęs ir dėl vaiko, – sako moteris. – Yra manančių, jog gimdymas namuose- neatsakingų, asocialių moterų pasirinkimas, tačiau tai netiesa, Tokiam žigsniui dažniausiai ryžtasi protingos ir išsilavinusios moterys.“

Prisiklausiusi neigiamų atsiliepimų apie gimdymo namus, moteris ir antrą kūdikį ketina gimdyti namuose. „Darysiu viską taip, kaip ir pirmą kartą, nebent nėštumo metu kiltų komplikacijų. Tuomet tektų gultis į ligoninę, nes nenoriu rizikuoti nei savo vaiko svaikata, nei jo gyvybe“, – sako pirmojo kūdikio namuose susilaukusi Dovilė.

Gimdytų tik ligoninėje

Tačiau daugelis moterų gimdyti namie nesiryžtų niekad.

Viena iš tokių – Oksana Čerkavskaja.“ Mes netgi nesvarstėme galimybės gimdyti namuose – bijojome, – prisipažįsta moteris. – Norėjau, kad mano sūnui ateiti į šį pasaulį padėtų profesionalai, kurie nuolat stebi kūdikį ir žino, ko griebtis, jei padėtis komplikuotųsi“.

Ligoninėje šalia Oksanos visą laiką budėjo mylimas vyras. Jis ne tik laikė moters ranką, bet ir nuolat klausė, kaip ji jaučiasi, padėjo morališkai, be to, po gimdymo pradėjo labiau vertinti ir gerbti savo žmoną.

„Žinoma, gimdyti yra baisu. Tačiau, kita vertus, sunkią akimirką nesi palikta viena, kaip kad būdavo prieš kelis dešimtmečius. Vyras mato, kad jo atžala ateina į šį pasaulį, o jai ateiti padeda gydytojai. Sutuoktinis, be abejo, būtų šalia ir tuomet, jei gimdyčiau namuose, tačiau man pačiai būtų žymiai bausiau.“

Oksana prisipažįsta, jog gimdyti namuose bijojo ne vien dėl fizinių, bet ir moralinių pasekmių. „Jeigu dėl mano užgaidos gimdyti namie būtų nukentėjęs kūdikis, kaltės jausmas neapleistų visą gyvenimą, – prisipažįsta pašnekovė. – Sakoma, kad mama jaučia, jeigu jos vaikui blogai, tačiau aš to nejaučiau. Pagimdžiusi pamačiau pamėlusį kūdykį ir išsigandau: aplink jo kaklelį buvo apsivyniojusi virkštelė, tad tik gydytojų dėka mano sūnus buvo laiku atgaivintas. Net baisu pagalvoti, kas galėjo nutikti, jei tuo metu aš būčiau buvusi namie.“

Europoje – galimybė rinktis

Kol Lietuvoje nesutariama, ar gimdymas namuose priimtinas tradicinei medicinai ir gali būti laisvai praktikuojamas, daugelis pasaulio šalių jau seniai suteikia teisę būsimai motinai rinktis gimdymo vietą ir būdą.

Didžiojoje Britanijoje gimdymų namuose kasmet vis daugėja. Jei moteris nusprendžia gimdyti namie, galima užsisakyti artimą pribuvėją, kuri bendrauja su gimdyve nuo dvyliktosios nėštumo savaitės. Jei nėštumas komplikuojasi, pribuvėja pasiūlo gydytoją, natūralaus gimdymo šalininką.

Jei gydytojas ignoruoja motinos norą pasilikti namie ir gąsdina įvairiomis pasekmėmis, verta kreiptis į šeimos apsaugą besirūpinančią instituciją FHSA, kuri parinks specialistą, neprieštaraujantį šeimos pasirinkimui, be to, galima kreiptis į radikalių akušerių asociaciją ar Nepriklausomų akušerių asociaciją, kurios taip pat padeda nusprendusioms gimdyti natūraliai.

Statistikos duomenimis, net 40 proc. olandžių taip pat renkasi gimdymą namuose. Gimdyti olandėms padeda akušerės ir jų padėjėjai. Dar 1986 metais šioje šalyje atliktas tyrimas parodė, kad gimdymas namuose yra saugesnis, tačiau į ligoninę nevežamos tik tos moterys, kurių nėštumas laikomas nerizikingu.

Neišmatuojama rizika

„Moteris geriausiai jaučiasi namie, ir tai yra savaime suprantama, – sako gydytojas akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas. – Vis dėlto gimdyti namuose, nors tai ir būtų patogu psichologiškai, yra gana pavojinga. Aš asmeniškai prieš tokius gimdymus nesu kategoriškai nusiteikęs, tačiau tam turi būti sudarytos visos salygos. Ne vien tos, kurias gali sudaryti kūdikio besilaukianti šeima, bet ir tos, kurias užtikrina valstybė.“

Rolando Žiobako teigimu, šiuo metu Lietuvoje veikianti įstatyminė bazė gimdymams nėra palanki. „Ligoninėse gimdymus dažniausiai priima akušerės, o gydytojas dažniausiai tik stebi, ar gimdymas vyksta normaliai. Tik įpatingais atvejais, esant patalogijai, gydytojas pats priima gimdymą arba priima vienokią ar kitokią akušerinę operaciją.

Tačiau pagal įstatymą už gimdymo procedūrą, nesvarbu, kas padėjo gimdyvei, atsakingas yra tik gydytojas, – aiškina R.Žiobakas. – O namuose gimdančioms moterims padeda galbūt netgi jokio medicininio išsilavinimo neturinčios pribūvėjos, o ne profesionalūs medikai. Vargu ar gydytojas imtųsi prižiūrėti gimdymą namuose, neturėdamas nei reikiamų sąlygų, nei reikiamos įrangos, galinčios užtikrinti saugų gimdymą tiek būsimai mamai, tiek ir jos naujagymiui“.

Akyvaizdu, jog pasiryžusios susilaukti kūdikio namuose moterys visą atsakomybę už jo gimimą prisiima pačios.“ Kraujavimas, plyšimai, vaisiaus būklės pablogėjimas – ligoninėje medikų komanda visą tai nuolat stebi ir bet kuriuo momentu yra pasirengusios padėti, o namie moteris netgi neturi būtinos profesionalios įrangos, be to, niekada negali būti tikra dėl gimimą priimančios pribuvėjos kompetencijos“, – sako R.Žiobakas.

Pavojingos pesėkmės

Gydytojas, norėdamas paaiškinti gimdymo namuose riziką, prisiminė vieną iš daugelio nutikimų ligoninėje. „Gimdymo sąrėmiai vyko sklandžiai, tačiau su kiekvienu sąrėmiu blogėjo kūdikio būklė, kurią galėjome nuolat stebėti specialiu aparatu – kardiotografu. Buvo įtarta, jog aplink vaiko kaklą apsivyniojo virkštelė, tad moterį skubiai operavome, ir naujagymio gyvybę išgelbėjome, – sako gydytojas. – Įsivaizduokite, kuo baigtųsi toks gimdymas namuose, be specialios aparatūros ir jeigu gimdyvė laiku nebūtų pristatyta į ligoninę?“

Tiesa, kai kurios pribuvėjos giriasi pačios galinčios nuimti virkštelę nuo vaiko kaklo, tačiau, Rolando Žiobako įsitikinimu, tai veikiau primena fantazijas, nei tiesą.

„Gimdymo metu gydytojas savo pirštais gali tik paliesti „pirmaujančią“ vaiko galvutės dalį tam, jog įsitikintų, kad vaiko galva įsistačiusi taisyklingai ir kūdikis guli tinkama poza. Įkišti ranką giliau už vaiko galvos, o juo labiau nuimti nuo kaklo virkštelę dar nesugebėjo nei vienas medikas“, – aiškina R.Žiobakas.

Kokios dar gali būti gimdymo namuose pasėkmės? „Kartais tam, kad vaisiui pradėtų trūkti deguonies, visai nebūtinai apie jo kaklą turi būti apsisukusi virkštelė, – aiškina gydytojas. – Vaiko galvelė, slinkdama žemyn, pati gali spausti virkštelę prie dubens. Be to, deguonies trūkumą sukelti gali ir nėštumo metu gimdoje buvusios infekcijos. Kita vertus, taip pat labai svarbu diagnozuoti placentos patologiją. Prieš laiką atsiskyrusi, ji gali tapti deguonies trūkumo ir vaiko mirties priežastimi.“

Antrajai pasekmių grupei Rolandas Žiobakas priskiria vaiko ir motinos dubens dydžio nesuderinamumą. „Vaiko galvelės ir motinos dubens matmenys gali neatitikti arba vaikas gali bandyti gimti su atgal atlošta galva. Tokiu atveju taip pat būtina chirurginė pagalba.“

„Tad aš pritarsiu gimdyti namuose norinčioms moterims tik tuomet, jeigu jos ten bus saugios, – sako gydytojas akušeris-ginekologas R.Žiobakas. – O tam reikalinga profesionali medicininė įranga, patirties turinti akušerė ir galimybė bet kuriuo metu kuo skubiau nusigauti iki ligoninės. Be šių būtinų sąlygų gimdyti namuose būtų apsurdiška.“

Moters savijauta gimdymo metu turi įtakos mažylio charakteriui

Kita vertus, gydytojas įsitikinęs, jog bijoti gimdyti ligoninėje tikrai neverta.

„Jau senai praėjo tie laikai, kai negalėjai rinktis gydytojo, iš karto po gimdymo gimdyvė buvo atskiriama nuo kūdikio, be to, turėjo taikytis su visomis jai peršamomis sąlygomis, – sako R.Žiobakas. – Dabar gydytojai ir akušerės stengiasi prisitaikyti prie moters pageidavimų, aišku, jei juos įmanoma įgivendinti. Tiesa, specialistą reikia išsirinkti iš anksto, su juo bendrauti, tartis, išsakyti savo lūkesčius ir pageidavimus bei išsiaiškinti, ar bus įmanoma juos įgyvendinti ligoninėje. Tikėtina, kad pasirinktas gydytojas stengiasi prisitaikyti prie moters poreikių, be to, nenorinčių gimdyti valstybinėse įmonėse visada laukia privačios klinikos. Svarbu tik tai, kad moteris pati žinotų, ko nori.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.