Maistas, nugalintis liūdesį

Geros ir blogos nuotaikos kūrėjai

Niekam ne paslaptis, kad taisyklinga mityba yra sveikatos ir energijos pagrindas. Sveika gyvensena gali gelbėti nuo vėžio, širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų negalavimų. Tačiau ilgą laiką niekas nesiryžo tvirtai atsakyti, ar maistas gali veikti mūsų nuotaiką, nervų sistemą. Dabar atsiranda vis daugiau įrodymų, kad tam tikri produktai veikia mūsų savijautą: jei tinkamai maitinamės, mažesnė tikimybė, kad mus apniks depresinė nuotaika liūdesys. Viena iš didžiausių labdaringų psichikos sveikatos organizacijų „Maind“ jau ne pirmus metus atlieka panašius tyrimus ir teigia, kad net mažiausi pakeitimai žmogaus valgiaraštyje gali gerokai paveikti jo psichinę sveikatą, o tinkamai parinkti produktai gana greitai pataisyti žmogaus nuotaiką. Taigi, jei tamsiomis dienomis ir ilgais rudens vakarais jums liūdna, padėti gali paprasčiausias maistas - skanūs ir naudingi patiekalai.

"Laimės hormonų" poveikis

Maistingosios medžiagos, esančios kai kuriuose produktuose, aprūpina mūsų smegenis elementais, galinčiais pakeisti nuotaiką. Ypač mums padeda hormonai endorfinai: serotoninas ir noradranalinas. Ne veltui jie vadinami laimės hormonais. Tačiau negalima teigti, kad kuo daugiau maiste endorfinų, tuo žmogus laimingesnis. Tai veikia tik tuomet, kai šių hormonų organizmui trūksta. Rudenį ir žiemą atsitinka būtent taip. Taigi „laimės hormonų“ lengviausia gauti iš produktų, kurių sudėtyje daug cukraus ir angliavandenių. Štai kodėl kai mums labai liūdna, dažniausiai užsinorime „ko nors skanaus“ arba, kitaip tariant, saldaus.

Jei jūs nesate smaguris, nuotaiką galite pabandyti taisyti porcija baltymų. Amino rūgštys esančios mėsoje, žuvyje, paukštienoje, kiaušiniuose irgi gamina „laimės hormonus“. Na, o vegetarai turėtų nepamiršti, kad gerą nuotaiką galima palaikyti valgant daug pupelių, lęšių, riešutų, t.y. augalinės kilmė produktų, turinčių daug baltymų.

Žmogui, kuriam ypač liūdna, kurį kamuoja sezoninė apatija, labai lengva išvis atsisakyti maisto. Tačiau gydytojai perspėja, kad kuo labiau mes ignoruosime organizmo poreikius, tuo labiau rizikuosime įstumti save į visai nepageidaujamą būseną ir net rimtai susirgti. Su maistu mes gauname tokių medžiagų kaip geležis, B grupė vitaminų, cinko. Jų trūkumas gali sukelti rimtą depresiją, kai apie sezoninį liūdesį kalbėti jau per vėlu.

Dar vienas įdomus faktas, kurį pastebėjo mokslininkai, yra tai, kad maisto poveikis labai priklauso ir nuo to, kur ir kaip mes valgome. Žmogus prabėgomis sušlamštęs picą, gali jaustis prislėgtas ir nelaimingas, tačiau suvalgęs tą pačią picą jaukioje aplinkoje, prie gražiai serviruoto stalo pasijus daug geriau.

Gėrimus reikėtų rinktis irgi atidžiai. Nesaikingai vartojama kava, arbata, kokakola, energiniai gėrimai, mokslininkų teigimu, taip pat gali priversti jus liūdėti. Jų reikėtų išgerti ne daugiau kaip 0,5 litro per dieną. O štai pakeitę minėtuosius gėrimus pieno kokteiliais, žolelių arbata, natūraliomis vaisių ir daržovių sultimis, suteiksite savo organizmui daug džiaugsmo.

Be to, labai svarbu mokytis džiaugtis ir lepintis maistu. Jei mylėsite savo organizmą, tai maistas suteiks jam daug daugiau naudos, nei jūs galite įsivaizduoti.

Valgau ir tampu laimingesnis!

• Rudenį ir žiemą venkite ypač mažai riebalų turinčios dietos. Nors yra aiškiai įrodyta, kad norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, reikia smarkiai apriboti riebalų (ypač gyvulinių, turinčių daug sočiųjų rūgščių) vartojimą, tačiau visiškai jų atsisakius gerokai padidėja depresijos rizika. Todėl tiesiog pasirinkite tinkamas riebalų rūšis – alyvų, saulėgrąžų, rapsų ir kitokį aliejų.
• Gerai nuotaikai palaikyti valgykite daug nesočiųjų rūgščių turinčių produktų. Riešutai, saulėgrąžos, alyvų aliejus, avokadai, riebi žuvis - visa tai nuotaiką keliantys produktai.
• Kiek galima dažniau atsisakykite visiškai nenaudingo greito maisto: įvairių pusfabrikačių, mėsainių ir į juo panašių užkandžių.
• Valgykite daugiau tokių produktų, kaip rupi neskaldytų grūdų duona, nevalyti ryžiai, kvietinių miltų makaronai ir pan. Jie nedidina cukraus kiekio kraujyje, tad drauge apsaugo nuo dažnų nuotaikos svyravimų.

Rudenį ir žiemą vadovaukitės šūkiu: "Daugiau riešutų ir saulėgrąžų!" Riešutuose yra net 40-70 proc. naudingų riebalų, kuriuose vyrauja lengvai organizmo pasisavinamos nesočiosios riebalų rūgštys. Daugiausia riebalų yra graikiniuose riešutuose. Be to riešutuose randama labai vertingų baltymų su visomis nepakeičiamomis amino rūgštimis. Jų įvairiuose riešutuose yra 15-30 proc. Daugiausia baltymų sukaupia arachisai. Angliavandenių (krakmolo, ląstelienos, cukraus) riešutuose būna apie 5 proc. Riešutai ypač vertinami dėl juose ęsančių biologiškai aktyvių medžiagų - vitaminų ir mineralų. Riešutų branduoliuose jų esti apie 2 proc. Didelis biologiškai aktyvių medžiagų kiekis suteikia riešutams puikias visų vertinamas savybes, tarp jų gebėjimą pašalinti nuovargį ir pakelti mums nuotaiką. Panašiomis savybėmis pasižymi ir saulėgrąžos.

• Valgykite dažniau ir po truputį. Tai padės išlaikyti pastovų serotonino, reguliuojančio mūsų apetitą, miegą ir nuotaiką, kiekį.
• Labai svarbu valgyti pakankamai vaisių ir daržovių. Per dieną jų reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 400-800 gr. Jeigu staiga ne laiku panorot valgyti, numalšinkite alkį vaisių arba daržovių salotomis.
• Sumažinkite išgeriamos kavos ir arbatos kiekį. Kofeino turintys gėrimai pašalina nuovargį, mieguistumą, žmogus jaučiasi esąs žvalesnis, tačiau piktnaudžiaujant tokiais gėrimais (kava, stipria arbata ir pan.), gali apimti nerimas, sutrikti širdies, nervų sistemos, virškinamojo trakto veikla, o vėliau pablogėti ir nuotaika, atsirasti depresijos požymių.
• Vartokite daugiau vitamino B2, nes jo stoka sukelia depresiją. Šio vitamino šaltiniai: mėsa, kepenėlės, kiaušiniai ir pieno produktai. Taip pat padidinkite ir suvartojamo vitamino B12 kiekį. Daugiausia jo riešutuose, mėsoje, žuvyje, grūdinėse ir ankštinėse kultūrose.

Straipsnio autorė: Rima Marcinkevičienė