Ir vėl apie daržoves

Ir vėl apie daržoves

Apie daržovių naudą mūsų organizmui dauguma yra girdėję ir turbūt ne kartą. Vieni tvirtina, kad tai - per brangu (nors paprasčiausios lietuviškos daržovės nėra brangios), kiti - kad neskanu (nors net nebando įvairiau jų paruošti). Treti tvirtina, kad daržovių stoką organizme galima kompensuoti geriant vitaminus su mineralais.

Įvertink straipsnį  →

Tačiau juk daržovėse esančios natūralios medžiagos įsisavinamos kur kas geriau. Veikiausiai tokį požiūrį lemia susiformavę mitybos įgūdžiai it inertiškumas. Tad dar kartą - apie daržoves.

Mityba - viena iš gijų, siejančių mus su gamta. Žmogus - gamtos vaikas, ir nors labai moderniame pasaulyje jis gyvena, jokios dirbtinės medžiagos negali pakeisti organizmui reikalingų natūralių produktų.

Daržovės - vienos įvairiausių natūralių produktų. Jose gausu vitaminų, organinių rūgščių, ląstelienos, mikroelementų. Žinoma, skirtingose daržovėse esančios maistinės medžiagos ir jų kiekis skiriasi. Nuo to ir priklauso daržovių, kaip maisto, poveikis mūsų organizmui.

  • Bulvėse gausu krakmolo. Viename gumbe jo yra nuo 12 iki 25 proc. Beto, bulvėse yra baltymų, vitaminų (tarp jų - vitamino C ir B grupės), mineralinių medžiagų (ypač gausu kalio druskų, kurios suaktyvina inkstų darbą, padeda iš organizmo pasišalinti kitoms druskoms). Bulvėms sudygus, pabuvus šviesoje ir pažaliavus ar pašalus, susidaro nuodinga medžiaga - solaninas. Todėl tokių bulvių valgyti nereikėtų.

Kulinarines bulvių ypatybes pirmiausiai lemia jų skoninės savybės, forma, dydis ir tai, kaip jos ruošiamos. Krakmolingesnių rūšių bulvės greičiau suverda, jos labiau tinka kepti, košėms gaminti.
  • Burokėliuose yra geležies, kobalto, vario, cinko, mangano. Daugelis šių mikroelementų įeina į fermentų, datyvaujančių kraujo gamyboje, sudėtį, 100g burokėlių yra maždaug 10 mg vitamino C. Be to, burokėliuose yra vitaminų B1, B2, PP.ląstelienos ir organinių rūgščių. Šiose daržovėse gana daug pektinų, kurie stabdo bakterijų sukeliančių puvimą žarnyne, veiklą. Dar burokėliuose yra betamino, kuris pasižymi lipotropiniu poveikiu, gerina kepenų veiklą ir dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Kuo burokėlio šakniavaisio spalva tensesnė, o pjūvyje mažiau šviesių žiedų, tuo jis vertingesnis kulinariniu požiūriu.

  • Morkos. Pagal jose esančių cukrų, baltymų, vitaminų ir dažomųjų medžiagų kiekį - vienas vertingiausių šakniavaisių. Dažomoji morkų medžiaga - karotinas organizme virsta vitaminu A. Karotino morkose tik šiek tiek mažiau nei kai kurių rūšių paprikose ir gerokai daugiau nei kitose daržovėse. 100 g morkų pakanka, kad organizmas gautų reikiamą vitamino A paros kiekį. Be to, morkose yra vitaminų B1, B2, C, PP, K, B9 gana daug cukrų. Dėl gausaus ląstelienos kiekio ši daržovė labai naudinga virškinimui. Kulinarines morkų savybes lemia minkštimo švelnumas, šerdies didumas, spalvos intensyvumas ir šakniavaisio forma. Kulinariniu požiūriu vertingesnės tos rūšys, kurių šerdis neatsiskiria nuo minkštimo ir beveik nesiskiria nuo jo spalva.

  • Pomidoruose gausu obuolių ir citrinos rūgščių, yra šiek tiek oksalo rūgšties. Mitybos požiūriu gerai tai, kad pomidoruose nedaug purinų, nes jų kiekis pagyvenusių ir senyvų žmonių racione turi būti ribojamas, o sergantiesiems podagra ir kai kuriomis kitomis su purino apykaita susijusiomis ligomis apskritai neleidžiama valgyti jo turinčių produktų. 100g pomidorų yra maždaug 30-40 mg vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, B3, B9. (šis vitaminas dalyvauja susidarant holinui - antisklerozinei medžiagai. Juose gausu geležies druskų (dukart daugiau nei vištienoje, triskart - nei žuvyje).

  • Agurkuose yra 97proc.vandens, šiek tiek baltymų, riebalų, angliavandenių, vitamino C. Agurkai - neblogi rūgščių junginių organizme neutralizatoriai. Be to, juose yra lengvai įsisavinamų jodo junginių. Ągurkų ląsteliena puikiai veikia žarnyną.

Kiekviena daržovė pasižymi vienokiais ar kitokiais maistiniais privalumais, kuriais verta pasinaudoti.
Beje, svarbu ne tik vartojamų daržovių kiekis, bet ir kokybė. Ji priklauso ir nuo pasirinkimo bei sugebėjimo pagaminti maistą taip, kad išliktų kuo daugiau vertingų medžiagų.
Jei norite, kad daržovės ant jūsų stalo būtų kuo kokybiškesnės kuo daugiau jų vartokite sezono metu - tada jos vertingiausios. Atkreipkite dėmesį į daržovių spalvą. Rinkitės ryškiausių spalvų daržoves. Dietologai tvirtina, kad kuo ryškesnės spalvos ir sultingesnė daržovė, tuo joje daugiau vitaminų. Žalumynus geriau pasirinkti tuos, kurių spalva tamsesnė ir sodresnė.
Pavasarėjant daugelis laikomų daržovių apvysta, ojose esančių maistinių medžiagų kiekis smarkiai sumažėja. Šiuo metu galima vartoti šaldytas darfoves. Užšaldomos dažniausiai labai šviežios ir kokybiškos daržovės. Jų saugojimo laikotarpiu prarandama netgi mažiau vertingų medžiagų nei šviežiose daržovėse. Tiek šaldytos, tiek iki pavasario laikomos daržovės maistiniu požiūriu vertingesnės už konservuotas.

Vertingiausios - žalios daržovės

Negalima virti daržovių dideliame vandens kiekyje. Virimo metu į vandenį pereina nuo 30 iki 90 proc.vitamino C , sunaikinamas beveik visas vitamino B kiekis. Verdant  vos 15 minučių beveik išnyksta natūralus daržovės kvapas. Geriausiai savo vertingąsias savybes virimo metu išsaugo žalieji žirneliai ir žiediniai kopūstai. Jei daržoves reikia termiškai apdoroti, jas geriausia kepti orkaitėje, troškinti arba dar geriau virti garuose, tada išsaugoma daugiausiai vertingų medžiagų. Jei vienu metu termiškai apdorojamos kelių rūšių daržovės, būtina atsižvelgti į laiką, kurio reikia kiekvienai iš jų paruošti.
Vienas sveikiausių daržovių terminio apdorojimo būdų - greitasis virimas. Daržovės tinklelyje panardinamos į verdantį vandenį, palaikomos, kol suskaičiuojame iki dešimties, ir ištraukiamos. Tada jos suminkštėja, o dauguma vertingų medžiagų išlieka.

Gerkite daržovių sultis - jos labai vertingos

Vertingiausios žalios daržovės, tačiau reikia prisiminti, kad jos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, o troškintos, virtos, keptos - tinkamesnės tuomet, kai virškinamojo trakto veikla nėra itin gera.
Ruošiant vandeningas daržoves (moliūgus, aguročius irpan.), Vandens geriau nepilti ir gaminti jas savo sultyse.
Krakmolingos daržovės labiau dera su riebalais (grietine, grietinėle) nei su mėsa.

Krakmolingos daržovės

  • bulvės, burokėliai, morkos, aguročiai, patisonai, moliūgai, petražolės, salierų šaknys ir kitos.

Nekrakmolingos daržovės dera prie įvairių produktų.

Nekrakmolingos daržovės

  • kopūstai, agurkai, baklažanai, svogūnai, česnakai, ridikėliai, paprikos, pomidorai ir kitos.
*- Pasidomėkite apie darzoves, tai Jums pravers.


Parengė Lina Karalienė

Autorius: stivenas | Data: 09-8-2010, 13:24 | Peržiūrų: 6720 | Atsiliepimų: 0 | Spausdinti

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra, bet mums labai svarbi Jūsų nuomonė apie šį straipsnį.

Parašykite savo atsiliepimą.

Informacija
Lankytojai, esantys grupėje Lankytojai, negali palikti komentarų apie šią naujieną.