Miestelis » Sveikata » Poilsis » Gyvenimas yra miegas

Gyvenimas yra miegas

(balsų: 0)

Vidutiniškai kiekvienas žmogus trečdalį savo gyvenimo praleidžia sapne. Kuo užimtas mūsų organizmas, kol mes miegame? Ar galima apsieiti be miego?

Kiekvieną kartą, kai mes užmiegame, mūsų sąmonė tarsi atsijungia. Mes nebematome ir nebegirdime kas dedasi aplinkui. Jeigu žmogų netikėtai pažadintum, jis pirmą akimirką netgi negali suprasti, kur jis ir kas vyksta. Tai kodėl mes kiekvieną parą nugrimztame kelioms valandoms į nebūtį? Žymus išradėjas Tomas Alva Edisonas, pavyzdžiui, manė, kad miegas - tai laiko gaišimas ir miegojo labai mažai. Matyt, tam, kad nereikėtų nemigos naktų leisti patamsyje, jis ir išrado elektros lemputę. Po tris keturias valandas per parą miegojo Cezaris, Napoleonas, Enšteinas. Bet apsieiti visai be miego žmogus negali. Tai patvirtina ir tyrimai. Buvo atliktas toks ekperimentas. Savanoriai gavo užduotį kuo ilgiau nemiegoti. Pirmą parą bandymo dalyviai be miego apsiėjo pakankamai lengvai ir buvo gerai nusiteikę, antrą naktį miegas juos pradėjo atakuote atakuoti. Labiausiai miegoti žmonės norėjo nuo 3 iki 5 valandų ryto. Jeigu šiuo metu mokslininkai siūlė dalyviams atlikti ilgus testus, pastarieji paprasčiausiai užmigdavo. Bet kai eksperimento dalyvius pažadindavo, jie neigė, kad miegojo. Trečią dieną žmonės darėsi vangūs ir irzlūs. Bandomųjų nuotaika suprastėjo, jie nevalingai pasinerdavo į vadinamąjį „mikrosapną“ . Vienas eksperimento dalyvis pareiškė, jog jam į kavą pripylė narkotikų, o kitas paskambino žmonai, prašydamas iškviesti į pagalbą policininkus.

Greitas miegas

Somnologijos, šiuolaikinio mokslo apie miegą, įkūrėju laikomas Natanelis Kleitmanas, rusų kilmės profesorius iš Čikagos. 1952 metais jis ir jo aspirantas Judžinas Azerinskis nustatė, kad netrukus po to, kai žmogus užmiega, jo akių abuoliai pradeda greitai ir chaotiškai judėti po nuleistais vokais. Šis faktas nustebino mokslininkus: anksčiau buvo manyta, kad šitaip juda tik būdraujančio žmogaus akys, kai žiūrima į judančius daiktus. Kleitmanas ir Azerinskis jų atrastą naująją miego fazę pavadino REM (Rapid eye movements - greitas akių judėjimas). Vėliau šią fazę pradėjo vadinti greituoju arba paradoksiniu miegu, o likusį, miego laiką pavadino lėtuoju. Pastarasis dalijamas dar į keturias fazes, vienodai reikalingas visiems žmonėms. O štai lengvojo miego būtinumas - individualus dalykas ir priklauso nuo asmenybės tipo.

Ką matom miegodami?

Smegenys miego metu tarsi rodo mums kiną. Iš kur imami šių filmų „siužetai"? lr kiek mums yra svarbus sapnų buvimas? Zigmundas Froidas manė, kad į sapnus smegenys išstumia norus ir vaizdinius, kurie mūsų gyvenime suvokiami kaip draudžiami arba nepadorūs. Kiti mokslininkai mano, kad sapne sąmonė išsilaisvina ir padeda nestandartiniu būdu spręsti problemas, apie kurias mes galvojame dieną. Pavyzdžiui, Mendelejevas sapne pamatė periodinę elementų lentelę, o italų kompozitorius Džuzepė Tartinis susapnavo melodiją, kurią smuiku grojo velnias. Pabudęs Tartinis atkūrė išgirstą sapne muziką - taip gimė jo pat garsiausias kūrinys „Velnio strėlės". Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad sapne smegenys sprendžia tuos pačius klausimus, kuriuo sprendė ir nemiegodamos. Tai gali būti ir uždrausti norai, ir darbas, ir apskritai bet kas. Todėl manoma, kad žmonėms, kuriuos kamuoja depresija, sapnuoti kenksminga. Sapnuose niūrios mintys vis dar veikia juos, neleisdamos pailsėti ir nusiraminti. Depresijai gydyti kai kurie psichiatrai pataria "atimti" iš ligonių greitojo miego fazę, kurios metu mes itin daug sapnuojame. Žmonės, kurie reguliariai vartoja antidepresantus, dažnai apskritai nieko nesapnuoja, tačiau dėl to nejaučia jokio diskomforto. „Daugelis iš mūsų tiki, kad sapnai teigiamai veikia mūsų psichiką, padeda spręsti vidinius konfliktus ir tam tikra prasme gydo sielą. Tačiau šiai patraukliai Froido teorijai paremti akivaizdžiai trūksta įrodymų - sako profesorius Džimas Hornas iš Lafboro universiteto.

*- miego stadijos - kiek kiekvienam iš mūsų reikia miego? - pažinkime save.