Kaip sulaukti šimto metų?
Pasaulyje gyvena beveik šimtas tūkstančių žmonių, jau atšventusių savo šimto metų jubiliejų. Norite prie jų prisidėti? Biblinis herojus Metušelachas gyveno 969 metus, ir jo vardas tapo ilgaamžiškumo sinonimu, o milijonai žmonių visame pasaulyje svajoja sulaukti Metušelocho amžiaus. Tačiau kol kas niekam nepavyko to padaryti. Kodėl?
Jauni senukai
Žinoma, Metušelacho legenda kelia įtarimų. Ir jau vien todėl, kad senovėje vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė buvo gerokai trumpesnė nei mūsų laikais.
Pavyzdžiui, vidutinė urvinio žmogaus gyvenimo trukmė neviršijo aštuoniolikos metų, o ir Antikos laikais žmonės gyveno ne ką ilgiau - maždaug iki 22 metų.
Žmogaus gyvenimą tais laikais trumpino karai, vargingas bei vienodas maistas ir, žinoma, ligos, kurių tuometiniai gydytojai nemokėjo įveikti. Vien žymioji maro epidemija, nuvilnijusi per Europą XIV amžiuje, sunaikino trečdalį žemyno gyventojų.
Žinoma, išimčių iš taisyklių buvo visais laikais. Pavyzdžiui, imperatorius Karolis Didysis, gyvenęs VIII ir IX amžių sandūroje, numirė sulaukęs 72 metų. Tais laikais tokia gyvenimo trukmė buvo negirdėta.
Tačiau vidutiniškai, mokslininkų antropologų nuomone, kas šimtą metų žmogaus gyvenimo trukmė ilgėja tik vieneriais metais. Iki tol, kol XIX amžiaus viduryje pasiekė 37 metus.
Mums skirtas laikas
Daugelis mokslininkų įsitikinę, kad žmogaus gyvenimas yra žymiai trumpesnis nei galėtų būti. Dar garsusis gydytojas Paracelsas (1493-1541) manė, kad teoriškai žmogus gali išgyventi iki 600 metų. Problema yra ta, kad mažai kas miršta natūralia mirtimi, dėl senatvės, daugelis senų žmonių su gyvenimu atsisveikina dėl kokių nors ligų.
Metams bėgant, padėtis nelabai pasikeitė. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, šiuo metu 25 proc. žmonių miršta nuo infekcinių ligų, 31 proc. - nuo širdies ir kraujagyslių, o dar 13 proc. - nuo vėžio.
Jeigu medicinai pavyks nugalėti šias ligas, tai žmonės gyvens ilgiau. Bent jau tai, kad per pastaruosius pusantro šimto metų žmogaus gyvenimo trukmė padidėjo beveik dvigubai, neabejotinai yra medikų nuopelnas.
Kur ir kiek?
Įvairiose šalyse vidutinė gyvenimo trukmė skiriasi.
Jauniausi miršta Afrikos valstybės Zimbabvės gyventojai. Jie išgyvena vidutiniškai iki 37 metų. Pirmiausiai tai susiję su tuo, kad Zimbabvėje labai paplitęs žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Juo užsikrėtę beveik ketvirtadalis šalies gyventojų. O kovoti su živ medikai kol kas nemoka. Apskritai Afrika - nepalankiausias, turint omenyje gyventojų gyvenimo trukmę, kontinentas.
Svazilande ir Siera Leonėje šis rodiklis kiek aukštesnis nei Zimbabvėje - 40 metų. O ir kitose Afrikos šalyse žmonės retai sulaukia penkiasdešimtojo savo jubiliejaus. Visai ką kita galima pasakyti apie japonus.Jų vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgiausia - net 82 metai.
Nuo jų šiek tiek atsilieka islandai, kurie vidutiniškai gyvena iki 79 metų.
Ilgaamžių "draustinis"
Išvados peršasi pačios: ilgiausiai gyvena labiau išsivysčiusių pasaulio šalių piliečiai. Jie gali naudotis gerų gydytojų paslaugomis ir gerai maitintis. Tačiau paradoksas yra toks, kad kiekvienoje atskirai paimtoje šalyje didžioji ilgaamžių dalis gyvena vargingiausiuose regionuose.
Italijoje ilgiausiai gyvena kalnų kaimelių, įsikūrusių centrinėje Sardinijoje, gyventojai. Kinijos ilgaamžiai taip pat susitelkę aukštikalnių rajonuose. Tačiau didžiausias ilgaamžiškumo "draustinis" yra Japonijos sala Okinava. Ten vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 78 metai, o moterų - 86. Net kas dutūkstantasis Okinavos gyventojas išgyvena iki šimto metų. Kita vertus, Okinava laikoma pačia vargingiausia Japonijos prefektūra. Jokios pramonės čia nėra, o gyventojai verčiasi turizmu ir žemės ūkiu.
Burną užčiaupti
Žurnalistai visuomet užduoda ilgaamžiams tą pati klausimą: "Kokia jūsų ilgaamžiškumo paslaptis?" Tačiau iš tiesų šį klausimą reikėtų užduoti ne jiems, o mokslininkams - gerontologams ir demografams.
Garsusis Amerikos gerontologas Rojus Volfordas mirė sulaukęs 80 metų.
Beveik iki pat mirties jis bandė išsiaiškinti, kaip pailginti žmogaus gyvenimo trukmę, bandymų su gyvūnais metu mokslininkas išsiaiškino, kad pats veiksmingiausias būdas pratęsti jų gyvenimą sumažinti maisto racioną.
Pasirodo, beždžionės ir žiurkės, kurios kasdien gaudavo 30 - 60 proc. kalorijų mažiau nei norma, gyveno pusantro karto ilgiau nei tie gyvūnai, kurie ėdė įprastai. Tirdamas šį klausimą, daktaras Volfordas padarė išvadą, kad alkis sulėtiną metabolizmą - vykstančius ląstelėse oksidacijos procesus, kurie paverčia maistą energija. Šalutinis šių reakcijų produktas - vadinamieji laisvieji radikalai.
Tai kenksmingos medžiagos, kurios nuodija organizmą ir priverčia jį senti. Kuo mažiau kalorijų suvartoja žmogus, tuo mažiau laisvųjų radikalų atsiranda jo ląstelėse. Be to, griežta dieta apsaugo organizmą nuo kenksmingo gliukozės poveikio.
Mažosios gudrybės
Daugelis mokslininkų linkę manyti, kad gyvenimo trukmę pailgina ir tam tikras moralinis nusiteikimas, pavyzdžiui, minėtieji Okinavos gyventojai mano, kad viena iš jų ilgaamžiškumo paslapčių yra ta, kad jie labai rūpinasi vienas kitu. Saloje labai stiprūs giminiški ryšiai.
Netgi tie žmonės, kurie neturi šeimos, sudaro vadinamąsias "kaimynų grupes", reguliariai susitikinėja, organizuoja bendrus arbatos gėrimus ir padeda vieni kitiems ir moraliai, ir materialiai. Šią teoriją patvirtina ir Tarptautinio ilgaamžiškumo centro direktorius Ričardas Batleris, "Žmonės, kurie turi kokį nors tikslą, - rašė jis viename savo straipsnyje, - gyvena ilgiau. Tai padeda jiems išlaikyti optimistinį požiūrį į gyvenimą ir neužsisklęsti savyje." Be to, šis tikslas nebūtinai turi būti susijęs su artimųjų gerove. Pailginti gyvenimą padeda ir įdomus darbas. Neatsitiktinai žmonės, dirbantys ir sulaukę vyresnio amžiaus, gyvena ilgiau.
Žinoma, norint tapti ilgaamžiu, svarbu ir sveikai gyventi.
Turbūt neatsitiktinai didžiausia gyvenimo trukme JAV garsėja adventistų sektos nariai. Amerikos nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, jie gyvena 4-10 metų ilgiau už statistinį amerikietį. Viskas dėlto, kad griežtos religinės taisyklės draudžia adventistams rūkyti, vartoti alkoholį, kofeiną, valgyti mėsą ir sviestą.
Kitų šalių sveikatos paslaptys
Suomija: visi į gamtą.
Suomijoje formos palaikymas yra nacionalinis hobis. Apie 70 proc. šalies gyventojų aktyviai sportuoja, 50 proc. į darbą eina pėstute arba važiuoja dviračiu, o minusinė temperatūra nesutrukdo suomiui išsiruošti į žygį arba žvejybą.
Kinija: dainuokite kartu su mumis.
Pietų Kinijoje moterys dirba ryžių laukuose iki 90-ies metų. Mokslininkai mano, kad už sveikatą jie turi buti dėkingi dainavimui! Tai sustiprina imunitetą ir kelia nuotaiką. Mokslininkai išsiaiškino, kad pagyvenę žmonės, dainuojantys chore, rečiau lankosi pas gydytoją, mažiau vartoja vaistų ir juos rečiau kankina depresija.
Indija: pridėkite prieskonių.
Pagyvenusių žmonių, sergančių Alzhaimerio liga, Indijoje daug mažiau nei daugelyje Vakarų šalių. Manoma, kad tai susiję su jų vartojamais prieskoniais. Juk, pavyzdžiui, medžiagos, esančios kurkumoje, jau seniai naudojamos įvairioms ligoms gydyti.
Islandija: žuvų taukų nauda.
Atšiaurus klimatas, trumpa vasara - to tikrai nepavadintume ilgo gyvenimo garantu. Vis dėlto islandai - vieni iš sveikiausių žmonių planetoįe ir užima toli gražu ne paskutinę vietą tarp ilgaamžių. Kur paslaptis? Valgoma daug žuvies. Gerosios riebios žuvies savybės seniai žinomos: žuvies taukai saugo nuo insulto, širdies, sąnarių ligų, senėjimo požymių, sulėtina Alzhaimerio ligos vystymąsi.
Japonija: žalioji arbata ir sojų padažas.
Tradicinė japonų virtuvė, kurioje dominuoja žuvis, ryžiai, soja ir daržovės, - neabejotinai padeda sumažinti širdies ligų ir tam tikrų organų vėžio riziką. Japonai dievina brokolius, kalafiorus (ir teisingai daro, nes juose daug įvairių medžiagų, saugančių nuo vėžio) ir žaliąją arbatą, nes ji taip pat gali sumažinti storosios žarnos, skrandžio, kasos vėžio riziką, kraujospūdį bei cholesterino kiekį).
Prancūzija: mėgaukitės valgiu.
Daugelį metų dietologai negalėjo suprasti, kodėl, nepaisant raciono, kuriame daug grietinėlės, sviesto, sūrio ir mėsos, prancūzus retai vargina nutukimo problemos, jie rečiau serga širdies ligomis ir gyvena ilgiau už kitus europiečius. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina prancūzų požiūris į maistą. "Prancūzės galvoja apie maisto skonį, o kitų šalių moterys galvoja apie jo kenksmingumą arba naudą", - sako mokslininkai.
Šios šalies gyventojai valgo viską, ką nori, bet saikingai. Maisto, patiekiamo restoranuose, porcijos nedidelės. Net kulinarijos knygose porcijų dydžiai daug mažesni nei mūsų.
*ilgas gyvenimas - kaip sulaukti šimto metų - šiek tiek istorijos ir keli patarimai.


mini reklama







































































































































































































