Naujųjų tradicijos ir papročiai

Naujųjų pradžią nustatė Cezaris

Nors Naujieji metai kai kuriose tautose prasideda ne sausio pirmąją, vis delto, įsigalint globalizacijai ir vakarietiškam gyvenimo būdui, šią šventę švenčia vis daugiau žmonių. Seniau Naujieji metai prasidėdavo nuėmus derlių ar dangaus kūnams atsidūrus tam tikroje padėtyje. Naujųjų pradžia kartais būdavo ir kitaip susijusi su svarbiu tautai ir bendruomenei įvykiu. O sausio pirmoji niekuo nepasižymi nei astronomine, nei agrikultūtine prasme. Tai susitarimo reikalas. Romos senatas jau 153 metais pr. Kr. nusprende, kad sausio pirmoji bus Naujųįų metų pradžia. Tačiau šis atskaitos taškas nebuvo priimtas iki pat 46 metų pr. Kr., kol Julijus Cezaris sudarė naujo pavyzdžio kalendorių, dabar žinomą Julijaus kalendoriaus pavadinimu.

Kaip vejamas blogis

Pietų Amerikoje, ypač Ekvadore, dar gyva tradicija prieš Naujuosius iš senų laikraščių ir įvairių fejerverkų padaryti lėlę. Ši baidyklė, aprengta senais drabužiais, simbolizuoja praeinančius metus ir viską, kas per juos nutiko. Ji dažniausiai pastatoma lauke, šalia namų. Vidurnaktį ši kaliausė padegama ir pokšint fejerverkams sutinkami Naujieji metai. Kitoje Pietų Amerikos šalyje - Puerto Rike per Naujuosius vaikai pro langus pila kibirus vandens. Tikima, kad šitaip atsikratoma blogio jėgų ir į tuos namus joms užkertamas kelias visus ateinančius metus. Kitoje egzotiškoje šalyje - Japonijoje gruodžio 31-ąją varpai skambina 108 kartus, kad nuvytų šalin 108 nelaimes. Beto, tikima, kad juokas taip pat atbaido blogąsias dvasias, todėl skambant varpams ir pirmosiomis Naujųjų metų minutėmis japonai juokiasi.

Dainos neša sėkmę

Kai kur vaikai, panašiai kaip per Kalėdas, vaikšto pas kaimynus ir toliau gyvenančius žmones. Šiems atidarius duris, dainuojamos tradicinės dainos, o už tai namų šeimininkai turi dainininkus pavaišinti ar duoti jiems smulkių monetų. Šiaurės Portugalijoje vaikai taip ir daro - eina nuo durų prie durų, giedodami serenadą "Janeiro", kuri atneša laimę. Yra ir kitų papročių, glaudžiai susijusių su Kalėdomis. Pavyzdžiui, Rumunijos kaimuose žmonės klausosi, ką šneka gyvuliai Naujųjų metų dieną. Jei išgirstama, kad gyvuliai šneka, tai laikoma blogu ženklu.

Šukės laimę neša

Danijoje laikoma geru ženklu, jei prie namų durų randama krūva sudaužytų indų. Danai visus metus kaupia sudaužytus indus, kad Naujųjų išvakarėse galėtų šių duženų palikti šalia savo draugų durų. Kuo daugiau sudaužytų indų randa šalia durų, tuo daugiau turi draugų. Juk net ir Lietuvoje sakoma, kad šukės laimę neša. Kitose kultūrose šukės taip pat simbolizuoja ne kieno nors pabaigą, o naujo pradžią. Pavyzdžiui, per žydų vestuves sudaužoma į staltiesėlę suvyniota taurė, kad atneštų laimę jaunavedžiams.

Priesaikos ir pasižadėjimai

Iš senovės babiloniečių atkeliavo tradicija Naujųjų metų išvakarėse duoti priesaikas ir pasižadėjimus. Šiais laikais jų būna pačių įvairiausiu: nuo pasižadėjimo mesti rūkyti, ansvorio metimo iki priesaikos užsidirbti milijoną. O populiariausias senoves babiloniečių priesakas buvo grąžinti pasiskolintus žemės ūkio padargus. Nors daugumoje katalikiškų šalių laikomasi tradicijos, kad pasiskolintus daiktus reikia grąžinti iki šv. Kalėdų, kai kur "terminas pratęsiamas" iki Naujųjų.

Amerikietiškasis futbolas

"Rožių parado", neatsiejamo amerikiečių Naujųjų metų sutikimo simbolio, istorija siekia 1886 metus. Šiais metais Pasadenos "Slėnio medžiotojų klubas" papuošė savo karietas ir vežimus gėlėmis, šitaip pažymėdamas apelsinų derliaus nuėmimo pabaigą Kalifornijoje. O 1902 metais, be "Rožių parado", vyko ir "Rožės taurės" amerikietiškojo futbolo varžybos, kurios tapo tradicinėmis ir dabar jau neatsiejamos nuo Naujųjų iškilmių. Amerikiečiai labai mėgsta švęsti Naujuosius įvairiuose susibūrimuose. Vienas pačių didžiausių vyksta Niujorke, Times aikštėje. Jis vyksta kasmet nuopat 1906 metų.

Kitose vakarietiškosios kultūros šalyse Naujieji taip pat dažnai sutinkami aikštėse, klausantis paskutinių laikrodžio dūžių, danguje švysčiojant fejerverkams.

Ispanijoje vidurnaktį sulig kiekvienu laikrodžio dūžiu žmonės suvalgo po vieną vynuogę - tikima, kad tai neša sėkmę.

Senosios škotų tradicijos

Beveik visose anglosaksų šalyse sutinkant Naujuosius dainuojama sena škotų daina  "Auld Lang Syne" (Seniai praėję metai", arba " Seni geri laikai "). Iš dalies tai škotų liaudies daina, tačiau moderniąją jos versija parašė Robertas Burnsas. Ji buvo paskelbta jau po jo mirties 1796 metais.

Be to, labai paplitusi tradicija, greičiausiai atkeliavusi iš Škotijos, pagal kurią pirmasis žmogus, Naujaisiais metais įžengęs į jūsų namus, atneš sėkmę arba neatneš. Jei ateina aukštas tamsiaplaukis vyras (mat šviesiaplaukiai buvo vikingai, puldinėję škotų žemes) ateinantys metai bus sėkmingi. O jei jis dar turi anglies, kepinių, bandelių ir viskio, tai ateinantieji bus ypač sėkmingi.

Apskritai škotu Naujųjų metų išvakarių šventė turi senas ir gilias tradicijas. Ši svarbi šventė turi ir specialų pavadinimą - "Hogmanay".

Šventieji ir Naujieji metai

Kai kuriose Šveicarijos ir Austrijos vietovėse Naujųįų metų išvakarėse švenčiama Šv.Silvestro diena. Ketvirtajame amžiuje iš tiesų buvo toks popiežius Silvestras. Legenda byloja, kad jis sugavęs siaubingą jūrų pabaisa, o, 1000 metais ji ištrūksianti. Tačiau taip nenutikus žmonės pradėjo šią dieną švęsti. Šių šalių gyventojai persirengia įvairiais fantastiškiausiais kostiumais ir išeina į miestų bei miestelių gatves.

Graikijoje Naujųjų metų diena - tai dar ir Šv.Bazilijaus festivalis. Būtent šis šventasis graikų vaikams Naujųjų metų diena batuose palieka dovanų.

Parengė Ugnius Žiobrė